kvicė

kvìcė sf. (2) 1. moters išviršiniai lyties organai (?): Svočia apsikaišius kvìcę lapais J. Ši ant anos supykusi pasakė: tu esi kumelės kvìcė (rūra) J. 2. juok. cvikė: Bardamos ištara kvìcė, o nežino, kas yr J. Eik, tu kvìce! – atidarei duris ir palikai valio[je]! Škn. Eik, tu kvice, nemoki krauti, tai nelipk nė į vežimą! Jrb. Tai kvìcė! Sakiau neišeit iš namų, o jos nė balso jau nėra Jrb. Kvìcė, cvikė, givezė – ant mergių, o ant vyrų – eidamokas, baibokas, vyrpalaikiai J.